Docentė Dr. Ramunė Grikšienė

Dr. Ramunė Grikšienė Vilniaus universiteto dėstytoja ir neuromokslininkė jau apie 20 metų tirianti lytinių hormonų bei hormoninės kontracepcijos poveikį jaunų sveikų moterų pažinimo funkcijoms ir emocijoms. Šia tema ji yra apgynusi disertaciją, publikavusi mokslinių ir populiarių straipsnių.

Mokslininkės nuomone į žmogaus kūną reikėtų žiūrėti kaip į visumą. Ji sako: “Kūne įvykusius fiziologinius pokyčius (pavalgius, neišsimiegojus, sportuojant, keičiantis hormonams ar pan.) netrunka “pastebėti” smegenys, kurių veikla atitinkamai pakinta. Dėl pokyčių smegenyse keičiasi širdies darbas ir kvėpavimas, virškinimas, energijos apykaita, raumenų aktyvumas, o tuo pačiu – mūsų motyvacija, dėmesys, nuotaika, emocijos, sprendimų priėmimas ir pan. Viskas labai glaudžiai susiję. Tirti ir suprasti šias sąveikas man atrodo be galo svarbu ir labai įdomu.” 

Daugiau informacijos apie pranešėją ir jos tyrimų grupę galite rasti čia.

Dr. Giedrius Gasiūnas

Dr. Giedrius Gasiūnas – Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas bei biotechnologijų įmonės „Caszyme” bendraįkūrėjas ir mokslo direktorius. Taip pat LMA jaunosios mokslų akademijos narys. 2012 m. apgynė daktaro disertaciją „DNR interferencijos mechanizmas II Tipo CRISPR-Cas sistemose“, kuri buvo išrinkta tarp geriausių šalies disertacijų. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: bakterijų apsaugos nuo virusų mechanizmai, CRISPR-Cas sistemos, Cas9 ir kiti genų redagavimo įrankiai. Tyrimų rezultatai paskelbti 28 publikacijose, kurios iš viso pacituotos daugiau nei 3400 kartų. G. Gasiūnas yra 5 patentinių paraiškų, 2 patentų (JAV, Europos, Japonijos) susijusių su CRISPR sistemomis ir jų panaudojimų bei dviejų knygų skyrių bendraautorius. 2017 m. kartu bendraautoriais buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Dr. Vytautas Šliužas

Biologijos mokslo daktaras, dirbantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centre medicinos genetiku. Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto lektorius. Pagrindinės domėjimosi sritys yra citogenetika – stambių žmogaus genomo elementų, tokių kaip chromosomos, mutacijos, jų identifikavimas ir sąsajos su sveikatos sutrikimais. Citogenetinių ir molekulinių citogenetinių tyrimo metodų taikymas tokių mutacijų nustatymui.

Dr. Roma Šiuigždaitė

Antverpeno Universiteto dėstytoja, Gento Universiteto mokslininkė, Lietuvos Neuromokslų Olimpiados Brain Bee organizatorė. Anot mokslininkės neuromokslų olimpiada „Lithuanian Brain Bee“ buvo sukurta siekiant įkvėpti ir motyvuoti jaunas merginas ir vaikinus rinktis naujas profesijas, orientuotas į smegenų ligų gydymo metodų paiešką. Ruošiantis tokioms olimpiadoms visų pirma vaikai daug sužino apie smegenis ir rungiasi žiniomis. Pagrindinės mokslininkės tyrimo: Smegenų struktūriniai ir funkciniai tyrimai. Raidos sutrikimai bei aplinkos ir genetikos įtaka mūsų atsparumui.

Doc. dr. Urtė Neniškytė

Urtė Neniškytė biochemijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete (UK), vėliau stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijos Epigenetikos ir neurobiologijos skyriuje (IT). Šiuo metu U. Neniškytė vadovauja projektui „Tikslinis CRISPR-Cas sistemų pristatymas į žinduolių nervų sistemos ląsteles” (Europos regioninės plėtros fondas). Dr. Urtė Neniškytė tapo pirmąja Lietuvos mokslininke apdovanota L’Oreal-UNESCO Mokslo moterims stipendija (2017). Taip pat mokslininkei skirti L’Oreal-UNESCO Mokslo moterims Tarptautinis kylančių talentų apdovanojimas (2019) ir Gedimino ordino Riterio kryžius (2019). Mokslininkė daug laiko skiria neuromokslinių žinių sklaidai ne specialistų auditorijose.

Profesorius habil. dr. Osvaldas Rukšėnas

Prof. Osvaldas Rukšėnas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) dėstytojas neurobiologas, turintis daugiau nei trijų dešimtmečių dėstymo patirtį, ne kartą išrinktas geriausiu Vilniaus universiteto dėstytoju, savo skaitomus kursus besistengiantis priartinti prie realaus gyvenimo. Profesorius yra daugelio projektų vadovas, paskelbęs daugiau nei 100 darbų mokslinėje spaudoje. Prof. Osvaldas Rukšėnas aktyviai užsiima mokslo populiarinimu, vadovauja Lietuvos Neuromokslų asociacijai.  

Informacija apie vykdomus mokslinius tyrimus.

Prof. dr. Rolandas Meškys

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biochemijos instituto profesorius Rolandas Meškys tyrinėja mikroorganizmų biocheminę įvairovę, kuria efektyvias biotatalizatorių (fermentų) atrankos sistemas, konstruoja savitvarkes baltymines nanostruktūras. Jis identifikavo apie dešimt naujų, mažai ištirtų fermentų, kurie pasirodė labai svarbūs farmacijai ir naujo tipo technologijoms – biokataliziniam medžiagų perdirbimui. Profesorius 2018 metais paskelbtas „Inovacijų švyturiu“ įvertinant jo motyvaciją veikti Lietuvos labui, bendradarbiavimo tinklų kūrimą, talentų ir investicijų pritraukimą ir inovatyvių idėjų puoselėjimą. Taip pat yra „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos mokslinis konsultantas. Mokslininkas kartu su užsienio partneriais vykdė Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektą INMARE, skirtą naujų mikrobiologinės kilmės fermentų ir metabolitų paieškai, jų pritaikymo galimybėms.

(Šaltinis naujienos.vu.lt)

Dr. Gytis Dudas

Dr. Gytis Dudas genominės epidemiologijos srityje dirba daugiau nei dešimtmetį, o 2021 m. lapkritį pradėjęs savo laboratoriją Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre (GMC), planuoja daugiau laiko skirti naujų virusų paieškoms bei jų ekologijos tyrimams. Gyčio doktorantūra Edinburgo universitete (JK) bei podoktorantūrinė stažuotė Sietlo Fred Hutchinson Cancer Center (JAV) sutapo su genominės epidemiologijos subrendimu, kuomet tyrinėjant kitus RNR virusų sukeltus protrūkius ir epidemijas (pvz. Ebola, Zika, MERS-CoV virusai) Gytis prisidėjo prie naujų analizių ir vizualizacijų metodų bei skaidrumo standartų kūrimo, kurie vėliau buvo plačiai taikyti kovoje su SARS-CoV-2. Dr. Dudo laboratorija laukia magistrantūros ir doktorantūros studentų, kuriuos domina virusų evoliucija visuose lygiuose – nuo artimai giminingų virusų sukėlusių protrūkį iki ilgalaikės jų evoliucijos.